Fordizmas yra vyriškos giminės daiktavardis. Terminas kilęs iš pavardės Henris Fordas Ši pavardė reiškia "vieta, kur teka vandentėkis, brodas".

Fordizmo reikšmė - tai priemonė masinė gamyba tam tikro produkto, t. y. tai būtų sistema gamybos linijos pagal Henrio Fordo idėją.

Įmonė buvo sukurta 1914 m., kai "Ford" siekė padaryti perversmą to meto automobilių ir pramonės rinkoje.

Fordizmas buvo esminė sistema dėl gamybos proceso racionalizavimo, pigios gamybos ir kapitalo kaupimo.

Iš esmės Henris Fordas siekė sukurti metodą, kuris leistų kuo labiau sumažinti gamybos sąnaudas jo automobilių gamykloje, todėl transporto priemonės būtų parduodamos pigiau ir daugiau vartotojų turėtų galimybę įsigyti automobilį.

Fordistinė sistema buvo didelė naujovė, nes iki jos automobiliai buvo gaminami rankų darbo būdu, o tai buvo brangu ir užtrukdavo ilgai.

Tačiau net ir turėdami pigesnių transporto priemonių ir greitesnės gamybos privalumų, tokie fordistiniai automobiliai nebuvo tokios pat kokybės, palyginti su rankų darbo automobiliais, pavyzdžiui, "Rolls Royce".

XX a. išpopuliarėjo fordizmas, kuris labai padėjo automobilių vartojimo paplitimui tarp įvairių planetos ekonominių klasių. Šis modelis atsirado racionalizavus kapitalizmą, sukūrus gerai žinomus "masinės gamybos" ir "masinio vartojimo" modelius.

Fordizmo principas buvo specializacija - kiekvienas įmonės darbuotojas buvo atsakingas tik už vieną gamybos etapą.

Dėl šios priežasties įmonėms nereikėjo samdyti specialistų, nes kiekvienam darbuotojui reikėjo tik išmokti atlikti savo funkcijas, kurios buvo jų mažo žingsnelio transporto priemonės gamybos procese dalis.

Fordizmo sistema verslininkams suteikė daug privalumų, tačiau buvo labai žalinga darbuotojams, ypač dėl pasikartojančio darbo, itin didelio nusidėvėjimo ir žemos kvalifikacijos. Be viso to, darbo užmokestis buvo mažas, pateisinamas siekiant sumažinti produkcijos kainą.

Fordizmo klestėjimo laikotarpis kapitalizmo istorijoje prasidėjo po antrojo pokario laikotarpio.

Tačiau dėl nepakankamo produktų pritaikymo ir sistemos nelankstumo septintojo dešimtmečio pradžioje fordizmas smuko ir palaipsniui buvo pakeistas glaustesniu modeliu.

Kaip įdomybę galima paminėti 1936 m. aktoriaus ir režisieriaus Čarlzo Čaplino (Charles Chaplin) filme "Modernūs laikai" ("Modern Times", 1936 m.) parodytą satyrą - ir kartu kritiką - apie fordistinę sistemą ir jos sąlygas bei 1929 m. ekonominės krizės Jungtinėse Amerikos Valstijose padarinius.

Fordizmo bruožai

"Fordizmas" buvo pusiau automatinė automobilių gamybos linija, pasižyminti kai kuriomis gana reikšmingomis savybėmis, pvz:

• Išlaidų mažinimas automobilių gamybos linijoje,
• Transporto priemonių surinkimo linijos tobulinimas,
• žema darbuotojų kvalifikacija,
• Darbo užduočių ir funkcijų pasidalijimas,
• Pasikartojančios funkcijos darbe,
• Nepertraukiamas grandinės darbas,
• Kiekvieno darbuotojo techninė specializacija pagal jo funkcijas,
• Masinė automobilių gamyba (dideliais kiekiais),
• Didelės investicijos į gamyklines mašinas ir įrenginius,
• Gamybos proceso metu naudojamos žmogaus valdomos mašinos.

Fordizmas ir taylorizmas

Fordizmas pasinaudojo taylorizmas Frederiko Teiloro sukurtą pramoninės gamybos organizacinį modelį.

Taylorizmas buvo XX a. pradžios darbo gamyklose revoliucijos veiksnys, nes nustatė, kad kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už konkrečią gamybos proceso funkciją, todėl jam nebūtina turėti žinių apie kitus produkto kūrimo etapus.

Darbuotojus prižiūrėjo vadovas, kuris tikrino ir užtikrino, kad būtų laikomasi gamybos etapų.

Be to, taylorizmo laikais buvo sukurta premijų sistema - darbuotojas, pagaminęs daugiausiai per trumpiausią darbo laiką, buvo apdovanojamas prizais, kurie skatino nuolat tobulėti darbe.

Teilorizmas siekė padidinti darbuotojų našumą racionalizuodamas judėjimą ir kontroliuodamas gamybą, o tai rodė, kad Tayloras (kūrėjas) nesirūpino klausimais, susijusiais su technologijomis, gamybos išteklių tiekimu ar net produkto patekimu į rinką.

Kitaip nei Taylorizmo laikais, Fordas savo gamybos procese įdiegė vertikalizaciją, kai buvo kontroliuojama nuo žaliavų šaltinių iki detalių gamybos ir gaminio platinimo.

Fordizmas ir tojotizmas

O Toyotism buvo gamybos modelis, pakeitęs fordistinę sistemą.

Nuo septintojo ir aštuntojo dešimtmečių vyraujantis pramoninės gamybos konfigūracijos modelis - toyotizmas - išsiskyrė tuo, kad buvo šalinamas švaistymas, t. y. vietoj nevaržomos ir didelės apimties gamybos buvo taikoma "paprastesnė" gamyba, kaip tai buvo daroma fordizmo laikais.

"Toyota" gamybos sistemą sukūrė ir išplėtojo Japonijos automobilių gamybos bendrovė "Toyota".

Kadangi vartotojų rinkoje atsirado didelė individualizuotų gaminių paklausa, o technologijos, kokybė ir našumas buvo aukštesni, šiuo etapu labai svarbus buvo toyotizmas, dėl kurio reikėjo sutelkti dėmesį į bendrovės darbuotojų specializaciją.

Dėl įvairaus rinkos segmento darbuotojai negalėjo užsiimti išskirtine ir ribota veikla, o būtent taip buvo fordizmo laikais.

Toyotizmo atveju buvo investuojama į rinkos kvalifikaciją ir švietimą. įmonė .

Vienas iš pagrindinių tojotizmo sistemos išskirtinumų buvo naudojimas pačiu laiku Taip sumažėja atsargų ir galimų atliekų - sutaupoma lėšų sandėliavimui ir žaliavų pirkimui.

Apie 1970-1980 m. "Ford Motor Company" - Henrio Fordo įmonė ir jos fordistinė sistema - prarado pirmąją vietą tarp automobilių gamintojų ir perleido "prizą" "General Motors".

Vėliau, apie 2007 m., "Toyota" buvo paskelbta didžiausiu pasaulyje transporto priemonių gamintoju dėl savo sistemos efektyvumo.

Taip pat žr:

• Taylorism reikšmė
• Visuomenės reikšmė