Federalizmas Šiame modelyje yra centrinė valdžia, tačiau kartu yra ir subnacionaliniai teritoriniai vienetai, kurie dalijasi valdžia. Todėl susidaro skirtingi administraciniai lygmenys, kurių kiekvienas turi savo atributiką, kompetenciją ir valdžios pasidalijimą.

Taigi toje pačioje politinėje sistemoje yra centrinė (arba federalinė) vyriausybė ir regioninės vyriausybės, atsakingos už nacionalinės teritorijos dalių administravimą.

Brazilijos federalizmas

Paaiškinę, kas yra federalizmas, galime šiek tiek aptarti jo istoriją mūsų šalyje. Brazilijos imperijoje, gyvavusioje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1822 m. iki Respublikos paskelbimo 1889 m., viešoji administracija buvo stipriai centralizuota centrinės valdžios (Brazilijos imperijos kabineto). Pavyzdžiui, provincijų prezidentai, tuo metu atitikę tai, ką šiandien vadiname gubernatoriaisvalstijų, išrinko centrinė valdžia.

Ruy Barbosa yra pavyzdys politiko, kuris paskutiniais Brazilijos imperijos gyvavimo metais gynė federalistinį šalies organizavimo modelį.

Brazilijoje nuo 1889 m., kai buvo paskelbta Respublika ir nuversta monarchija, buvo priimtas federalistinis modelis, kuris atitiko regioninio elito, nepatenkinto centrinės valdžios vykdoma buvusių imperijos provincijų, kurios, įvedus respublikinį režimą, buvo vadinamos valstijomis, kontrole, interesus.

Dabartinėje Brazilijos Konstitucijoje, kuri buvo paskelbta 1988 m., pasibaigus kariniam režimui, taip pat įtvirtintas federacinės organizacijos modelis, pagal kurį savivaldybėms, valstijoms ir Sąjungai padalijami įgaliojimai ir galios.

1988 m. Konstitucija yra septintoji nepriklausomos Brazilijos istorijoje, prieš ją buvo 1824 m. (Brazilijos imperijos), 1891 m. (pirmoji respublikos laikotarpiu), 1934 m. (paskelbta po 1930 m. revoliucijos), 1937 m. (Getulio Vargaso paskelbta Estado Novo diktatūros laikotarpiu), 1946 m. (paskelbta pasibaigus diktatūriniam Estado Novo režimui), 1967 m.(Kai kurie autoriai mano, kad 1967 m. Konstitucijos pakeitimai, padaryti Konstitucijos pakeitimu Nr. 1, davė pagrindą atsirasti naujai Konstitucijai.

Iš federacinį modelį taikančių valstybių galima paminėti Vokietiją, Argentiną, Australiją, Braziliją, Kanadą, Indiją ir Šveicariją. Kai kurie nurodo Europos Sąjungą kaip federalizmo taikymo tarptautiniu lygmeniu, t. y. federalizmo taikymo nacionalinių valstybių sąjungai, pradininkę.

Koks yra federalizmo tikslas?

Federalizmu siekiama išlaikyti subalansuotą valdžios pasidalijimą tarp centrinės valdžios, kuriai priklauso suverenitetas, ir Federaciją sudarančių federacinių vienetų. Tokiu būdu įmanoma suderinti nacionalinę vienybę su plačios autonomijos suteikimu Federaciją sudarančių teritorijų gyventojams ir administracijoms. Taigi teritorijos, pavyzdžiui, valstijos, gali turėti įstatymus ir politiką, kurie yraatsižvelgiant į jų specifiką ir tenkinant jų gyventojų interesus, išskyrus įgaliojimus, kurie priklauso tik centrinei valdžiai.

Be to, federalizmas paprastai laikomas kliūtimi, apsaugančia nuo blogos, netinkamos ar despotiškos politikos, kurią gali vykdyti centrinė valdžia, nes jis suteikia teisėtumą ir teisines priemones, leidžiančias skirtingoms regioninėms vyriausybėms atsisakyti taikyti netinkamas ar despotiškas priemones.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurių pavyzdys buvo ir yra pavyzdys ir įkvėpimas daugeliui federalizmo šalininkų, buvo ieškoma kompromiso tarp suvokiamo poreikio stiprinti centrinę valdžią, kuriai netrukus po nepriklausomybės paskelbimo priimtas ir Konfederacijos straipsniais bei Amžinosios sąjungos reglamentuotas modelis suteikė mažai praktinių galių, ir valstijų interesų, iš anksto egzistavusiųnuo kolonijų iki nepriklausomybės - turėti administracinę ir įstatymų leidybos autonomiją, t. y. pačioms spręsti savo politiką ir leisti įstatymus.

Šis kompromisas tarp vietos autonomijos ir centrinės valdžios buvo tai, ką federalizmas reiškė Jungtinių Valstijų Konstitucijos, teisinio dokumento, kuris pakeitė Konfederacijos straipsnius ir Amžinąją sąjungą ir šiandien tebėra aukščiausias Jungtinių Valstijų įstatymas, kūrėjams.

Jungtinių Amerikos Valstijų federalistinis modelis apima centrinę valdžią, kuriai priskiriami užsienio reikalai ir nacionalinė gynyba, ir federacinius vienetus - valstijas, kurioms suteikiama plati įstatymų leidybos ir administracinė autonomija.

Federalizmo bruožai

Norint suprasti federalizmo sampratą, naudinga išanalizuoti kai kuriuos šio modelio bruožus.

Esant federacinei valstybės organizavimo formai, nacionalinė teritorija padalijama į sritis, pavyzdžiui, valstijas, kurių vyriausybėms suteikiama konkreti kompetencija, įgaliojimai ir galios, jos turi didelę autonomiją priimant įstatymus ir administruojant savo teritoriją, o klausimai, iniciatyvos ir galios paliekamos centrinei valdžiai. Politinė decentralizacija yravienas iš svarbiausių federalizmo bruožų.

Federalistiniame modelyje tarp federaciją sudarančių federacinių vienetų nėra hierarchijos. Vienas nesikiša į kito įstatymus ar administravimą. Federaciniai vienetai tarpusavyje yra autonomiški, nors ir neturi suvereniteto, kuris priklauso centrinei valdžiai.

Jame taip pat nenustatoma hierarchija tarp federacinių vienetų ir federacinės valstybės, kurių kiekvienas turi savo kompetenciją ir veiklos sritis.

Federalinių vienetų ir centrinės valdžios bendradarbiavimas yra dažnai pasitaikantis federacinių valstybės organizavimo modelių bruožas.

Federaciją galima palyginti su konfederacija, kuri yra modelis, pagal kurį sudedamosios valstybės turi ne tik autonomiją, kaip federacijos atveju, bet ir suverenitetą ir bent jau netiesiogiai išlaiko teisę atsiskirti, t. y. išstoti iš konfederacijos. Be to, konfederacijos dažnai steigiamos sutartimis, o federacijos paprastai steigiamos konstitucijomis.

Kuo skiriasi suverenitetas ir autonomija? Koks skirtumas, jei turima viena ar kita? Suverenitetas reiškia valstybės gebėjimą ginti savo sprendimų viršenybę. Autonomija vadinamas valstybės gebėjimas administruoti savo teritoriją ir spręsti savo politiką.

Profesinių sąjungų federacija

Kaip jau minėta, terminas federalizmas daugiausia vartojamas kalbant apie valstybės organizavimo formą. Tačiau, norint pateikti platesnį ir išsamesnį federalizmo reikšmės vaizdą, galima pridurti, kad jis taip pat vartojamas kalbant apie kitų žmonių sukurtų darinių organizavimą.

Federalizmo taikymo organizuojant ką nors kita nei valstybė pavyzdys yra profesinių sąjungų federacija. Tai modelis, kai yra centrinis profesinių sąjungų subjektas, su kuriuo susieti skyriai arba konfederacijos, kuriems suteikiama autonomija priimant sprendimus.