liberali valstybė Estado yra vyriškosios giminės daiktavardis ir veiksmažodžio "būti" dalelytė, kilusi iš lotynų kalbos statusas kuris reiškia "būklė, situacija".

Liberalus yra dviejų lyčių būdvardis ir dviejų lyčių daiktavardis, kilęs iš termino "laisvas", kuris yra kilęs iš lotynų kalbos liber kuris reiškia "laisvas".

Liberalios valstybės, dar vadinamos liberalia teisine valstybe, reikšmė apibūdinama kaip liberalizmu grindžiamas valdymo modelis. .

Liberali valstybė buvo sukurta Apšvietos laikotarpiu, XVII-XVIII amžiuje.

Joje buvo sukurta daug teorijų (politinių ir ekonominių), kurios pasisakė už absoliučią individų laisvę ir skatino apriboti valstybių galią kištis į savo piliečių gyvenimą ir pasirinkimus.

O liberalizmas pasisakė prieš kontroliuojančią ir centralizuojančią absoliutistinės valstybės valdžią, kurios pagrindiniai tikslai buvo turto kaupimas, ekonomikos kontrolė ir autoritariniai valdžios ir gyventojų santykiai.

Liberalizmo tėvu laikomo Džono Loko (John Locke) nuomone, valdžia turėtų užtikrinti tik tris pagrindines žmonių teises: gyvybę, laisvę ir nuosavybę.

Liberaliajai valstybei būdingas autonomijos vertinimas ir individų teisių apsauga, siekiant užtikrinti jiems laisvę daryti tai, ką jie nori, jei tik tokie veiksmai nepažeidžia kitų asmenų teisių.

Ekonominiu požiūriu liberali valstybė yra tiesioginis buržuazijos interesų rezultatas.

Adamas Smitas buvo pagrindinis ekonominio liberalizmo tyrinėtojas, manęs, kad rinka yra laisva tada, kai ji tvarkosi pati, be jokio valstybės kišimosi. Tai modelis, priešingas intervencionistinei valstybei, kuriai būdinga visapusiška kontrolė visose ekonomikos srityse, net ir privačiame sektoriuje.

Kaip atsirado liberali valstybė?

Liberali valstybė atsirado po Prancūzijos revoliucijos, kurios laikotarpį paskatino liberalizmo idėjos, įkvėptos Johno Locke'o darbų.

Anglų filosofo teigimu, žmonės gimsta turėdami prigimtinę teisę į gyvybę, taip pat teisę į laisvę ir privačią nuosavybę.

Dėl tokio požiūrio valstybė nebegalėjo kištis į tokius reikalus.

Johno Locke'o nuomone, gyventojų santykiai su valdžia vyksta per socialinę sutartį, kurioje visuomenė atsisako tam tikrų teisių, kad valstybė būtų atsakinga už socialinės tvarkos palaikymą.

Taip liberalizmas įkvėpė šį valstybės modelį, kuriuo siekiama užtikrinti asmens laisves, bet kartu kontroliuoti visuomenės interesus.

Tuo metu, kai absoliutistinė monarchija prarado valdžią ir leido buržuazijai perimti revoliucijos kontrolę, karališkosiose šeimose gimusių žmonių privilegijas pakeitė kapitalo jėga.

Todėl buržuazinė klasė natūraliai sustiprėjo, nes ji ėmė gauti naudos iš to, kad valstybė nesikišo ir išnaudojo naujas laisvosios rinkos galimybes.

Liberalios valstybės bruožai

Liberali valstybė išsiskiria šiais pagrindiniais aspektais:

Asmeninė laisvė

Liberalioje valstybėje individai turi laisves, į kurias valdžia nesikiša. Taigi jie gali užsiimti bet kokia veikla (politine, ekonomine ar socialine bet kokiu lygmeniu), tačiau tai nepažeidžia kitų asmenų teisių.

Lygybė

Liberalioje valstybėje lygybė yra savybė, kuri pasiekiama per pagarbą kiekvienam žmogui ir jo individualumui.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės ar religijos, turėtų būti elgiamasi vienodai, atsižvelgiant į jų skirtumus, kad visiems būtų suteiktos vienodos galimybės.

Tolerancija

Tolerancijos bruožas yra lygybės, kurią liberalioje valstybėje valdžia taiko individams, pasekmė.

Šiuo atveju nurodoma, kad visi asmenys turi galimybę būti išklausyti ir gerbiami, net ir streikų bei demonstracijų metu.

Žiniasklaidos laisvė

Žiniasklaida veikia nešališkai ir nėra susijusi su liberalios valstybės vyriausybe.

Todėl žiniasklaida gali laisvai skelbti informaciją, neturėdama jokių šališkų ketinimų, ypač politiniais klausimais.

Laisvoji rinka

Liberalioje valstybėje vyrauja "nematoma rinkos ranka" - tai terminas, kuris reiškia, kad valstybė nesikiša į ekonomiką.

Esant tokiai situacijai, kiekvienas gali užsiimti ekonomine veikla, o rinka pati save reguliuoja.

Liberali valstybė, socialinė teisinė valstybė ir gerovės valstybė

O liberali valstybė reiškia, kad valstybė garantuoja vadinamąsias pirmosios kartos teises, kurios yra individualaus ir negatyvaus pobūdžio, nes reikalauja, kad valstybė nuo jų susilaikytų.

Tokios teisės laikomos esminėmis, nes yra susijusios su laisve, taip pat pilietinėmis ir politinėmis teisėmis.

Jau Socialinė teisinė valstybė būtent valstybė užtikrina antrosios kartos teises (kurios apima kultūrines, socialines ir ekonomines teises), kurios iš valstybės reikalauja veiksmingo požiūrio.

O Gerovės valstybė - vadinamas gerovės valstybė apibrėžiama kaip socialinė ir ekonominė priemonė, kurios imasi vyriausybė, siekdama sumažinti socialinė nelygybė taikant asistencinę politiką, paskirstant pajamas ir teikiant pagrindines paslaugas.

neoliberali valstybė

Kitas gerai žinomas valdymo modelis yra neoliberalizmas kuriai būdinga tai, kad valstybė yra tik ekonomikos reguliatorė, t. y. valstybė mažai, bet egzistuoja, kišasi į ekonomiką.

Ši socialinė ir ekonominė doktrina keliose šalyse įsitvirtino XX a. septintajame dešimtmetyje, ypač po "liberalizmo krizės", kai dėl nepakankamo valstybės įsikišimo sutriko pasiūlos ir paklausos dėsnio pusiausvyra ir kilo garsioji 1929 m. ekonominė krizė.

Per šią 1929 m. krizę, pavadintą Didžiąja depresija, paaiškėjo, kad dėl nepakankamo rinkos reguliavimo vyko nežabotas pramonės augimas, kuris baigėsi ekonomikos žlugimu.

Iš to išplaukia, kad neoliberalizmas suteikė valstybei minimalų ekonomikos reguliavimo vaidmenį, tačiau visada gerbdamas laisvąją rinką ir konkurenciją.

Taip pat žr:

• Liberalizmas
• Neoliberalizmas
• Dešinė ir kairė
• Socialinė nelygybė