Moralės jausmas Senso yra vyriškos giminės daiktavardis, kilęs iš lotynų kalbos sensus kuris reiškia "suvokimas, prasmė, jausmas".

Moralė yra dviejų lyčių būdvardis ir daiktavardis, kilęs iš lotynų kalbos moralis kuris reiškia "tinkamas asmens elgesys visuomenėje".

Moralės jausmas apibūdina jausmą, kuris atitinka moralė pagal moralinės vertybės kurie egzistuoja tam tikroje visuomenėje.

Moralinis jausmas atsiranda tada, kai žmogus yra linkęs elgtis atsižvelgdamas į savo jausmus artimui, savo vertybes ir lygybės jausmą tarp savęs ir artimo.

Kitaip tariant, moralinis jausmas verčia individą veikti iš karto, kai jis nori padėti savo artimui, nes jaučia empatiją ir gerai vertina savo vertybes.

Tarp jausmų, į kuriuos kreipia moralinis jausmas, yra būtent noras padėti kitiems, empatija ir nepadaryti neteisėtų veiksmų.

Moralinis jausmas yra greta etikos, juk jis yra vienas iš visuomenės santykių ramsčių. Per šią veiklą įgyvendinamos moralinės vertybės, atsižvelgiant į socialinius sluoksnius ir sektorius.

Moralinį jausmą išreiškiančių situacijų pavyzdžiai: neapgalvotas ar impulsyvus elgesys, stipraus jausmo nulemtas elgesys, dėl kurio vėliau tenka gailėtis, jausti kaltę ar atgailauti, taip pat siaubo jausmas dėl smurto tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, nužudymo, išprievartavimo ir pan.

Kasdieniame gyvenime pastebima, kad mūsų elgesys vertinamas pagal tokias idėjas kaip teisinga ir neteisinga.

Filosofijos požiūriu, emocijos - tai veiksmai ar suvokimas, kurie aiškinami remiantis sąvokomis "teisinga ir neteisinga", "gera ir bloga", "laimė ir kančia" ir pan.

Pavyzdžiui, maišto jausmas gali kilti žmogui, matančiam, kaip negerbiama pagyvenusi moteris, arba tais atvejais, kai moterį muša jos partneris. Liūdesio ir beviltiškumo jausmas kyla tais atvejais, kai žmogus mato paliktą vaiką.

Visi šie pavyzdžiai yra susiję su jausmų, pagrįstų individualiomis ir kolektyvinėmis (visuomenės) moralinėmis vertybėmis, pasireiškimu, nes būtent jos lemia, kas yra teisinga ar neteisinga.

Žinoma, tokios moralinės vertybės dažniausiai siejamos su civiliniais įstatymais, nors tai nėra taisyklė.

Moralę apibūdina normos, kurios įgyjamos per kultūrą, tradicijas, susitarimus ir kasdienį individo elgesį konkrečioje visuomenėje.

Taip suprantama, kad Vakaruose egzistuojančios moralinės vertybės gali būti ne visai tokios pačios kaip Rytuose, o tai rodo, kad veiksmai, kurie abiejų regionų visuomenėse laikomi moraliais ir nemoraliais, gali labai skirtis.

Moralinis jausmas ir moralinė sąžinė

Tarp moralinio jausmo ir moralinės sąžinės yra skirtumas: abejonė.

Moraliniam jausmui būdingi jausmai ir neatidėliotini veiksmai, kylantys iš emocijų, kurias sukelia individo moralinės vertybės.

Kita vertus, moralinė sąžinė susijusi su svarstymu, kokį sprendimą (ar sprendimus) asmuo turėtų priimti, atsižvelgdamas į savo ir kitų elgesį.

Šiuo atveju moralinė sąžinė įpareigoja asmenį būti atsakingą už savo veiksmus ir prisiimti jų pasekmes.

Įžvalgumas skatina priemonių ir tikslų santykį, padedantį atskirti moralias ir nemoralias reakcijas.

Pavyzdžiui, kai žmogus gatvėje randa svetimą piniginę (su pinigais) ir grąžina ją savininkui - toks elgesys rodo, kad asmuo, remdamasis savo moraline sąžine, padarė tai, kas, jo manymu, atitinka jo vertybes, ir visiškai prisiėmė galimas pasekmes.

Šiame pavyzdyje asmuo elgėsi remdamasis tuo, kas buvo moraliai teisinga, o ne pasinaudojo ir itin lengvai gavo pinigų.

Moralės ir etikos jausmas

Sąvoka etika ir moralinio jausmo yra aiškus ryšys.

Tačiau etika yra linkusi ieškoti išsamesnių apmąstymų apie tai, kokios būtų moralinės vertybės, kuriomis vadovaujasi žmogus, o moralinis jausmas remiasi papročiais, tradicijomis ir kultūriniais tabu, esančiais kiekvienoje visuomenėje.

Taip pat žr:

• Žmogiškųjų dorybių reikšmė
• Žmogaus reikšmė
• Racionalizmo reikšmė